KAIP PANDAS LEPINOM. STALO ŽAIDIMO “TAKENOKO” APŽVALGA.

Apie Stalo Žaidimus, Pergalės taškai, pralaimėjimo kartėlis

Aną savaitę užėjau į stalo žaidimų parduotuvę. Tik apsidairyti. Mano lentynose vis dar tūno žaidimų, kurie net neišpakuoti arba sužaisti tik kokį kartą. Turbūt nebūtų labai išmintinga dar vieną gražią dėžutę parsinešti. Tačiau tam atsispirti – oi kaip sunku… Apžiūrinėdamas intriguojančias naujienas pagalvojau, jog nepaisant to, koks įdomus ir įtaigus žaidimas bebūtų, jo gyvenimas gana trumpas. Laiko egzamino daugumai žaidimų išlaikyti tiesiog nepavyksta. Ir kaip pavyks, kai kiekvienais metais rinkoje pasirodo kitas mėgstamiausias tavo žaidimas, patraukiantis dėmesį ir iš naujo pristatantis jau pažįstamus žaidimų mechanizmus, pasiūlantis naujas strategijas ir nuotykius. Klausimai du: ar pagyvenęs žaidimas gali būti vis dar įdomus šiandien ir kaip tai pavyksta (arba ne) mielam ir dailiam žaidimui TAKENOKO.

Pandiškiausias žaidimas iš visų
Advertisements

Kaip banali istorija dailiomis šypsenomis virto. Filmo “Vandens Forma” apžvalga.

Apie Kiną ir Televiziją, Ekrano vertės

222b1269a7252b930e98f92342a54b1a“Man šis filmas neturėtų patikti, bet o kaip labai patiko”, suvokiau vieną šeštadienį, stodamas iš patogios ir jaukios kino teatro kėdės, rišdamasis šaliką ir gaubdamas pečius paltu. Gal ne šiais žodžiais, gal apskritai ne žodžiais, tačiau būtent tokia mintis kilo pasibaigus naujausiam Guillermo del Torro filmui Shape of Water. Bandydamas suprasti, iš kur gimė šis įspūdis, daugiausia sukau galvą apie tris dalykus: fizinę jauseną kine, emocijas ir gebėjimą jomis pridengti beveik bet kokį kūrinio netobulumą. Šie dalykai susisuko į painų mazgą, kurį pabandysiu čionai bent kiek išpainioti.

Bus spoilerių, todėl toliau skaityti atsargiai. Arba geriau pažiūrėti filmą.

30 dienų iki Marso. Apsiniaukusi apžvalga su pragiedruliais.

Apie Stalo Žaidimus, Pergalės taškai, pralaimėjimo kartėlis, Uncategorized

pic3796820_md

Nuotrauka iš boardgamegeek

Manęs dažnai klausė, kodėl aš rengiąs šio akivaizdžiai nepatikusio žaidimo apžvalgą. Po pirmos sužaistos partijos būčiau atsakęs – kad išliečiau visą nepasitenkinimą. Po antros – kad įspėčiau kitus nekartoti mano klaidos ir nežaisti. Po trečios – kad pasakyčiau, jog žaidimas nėra toks apgailėtinas, kaip pasirodė iš pradžių. Po ketvirtos – kad aptarčiau “gero ir blogo” žaidimo sąvokas apskritai. Po ketvirtos su puse… kad paaiškinčiau, kodėl jį žaidžiau tiek daug kartų.

Blood Rage: pasaulio pabaiga ant jūsų stalo

Apie Stalo Žaidimus, Pergalės taškai, pralaimėjimo kartėlis

bloodrage

Elofas kvapu šildė aptirpusias rankas. Kaip ir kiti klano kariai, jis buvo nepatenkintas. Tris dienas ir veik keturias naktis jie pratupėjo giliausiame sniege laukdami, kol galės nusiaubti netoliese proskynoje susigūžusį kaimą. Nakties tamsoj kartais galėjai matyti pro medžius žybčiojančias švieseles ir beveik justi iš namų vidaus sklindančią šilumą. Vyrai nekantravo veržtis pirmyn, prisigrobti gėrybių ir iškovoti kuo daugiau šlovės. Elofas vyptelėjo, kokie čia turtai ir šlovė iš tokio nuvargusio kaimo. Treti metai žiema neapleidžia žemės, tolimesni reidai tapo praktiškai neįmanomi dėl nuolat siautėjančios jūros, o aplinkines žemes nualino nesibaigiantys mūšiai. Tačiau tarp karių sklinda kalbos apie artėjančią paskutinę kovą, Ragnaroką. Todėl kiekvienas klanas bando pasiekti kuo daugiau garbės, kad kovoje, kuri užbaigs visas kovas, turėtų teisę kautis greta Dievų. O mes sėdim čia kaip bailiai, pradėjo pykti Elofas, iš padilbų žvelgdamas į klano lyderį Gudmundą. Šiam buvo neįprasta dvejoti. Vyras sėdėjo įbedęs akis ton pusėn, kur paryčio tyloje tūnojo sniege paskendęs kaimas. Dar prieš žygį buvo gautos žinios, kad kažkur netoliese pastebėti kito klano kariai. Negi drąsią vado širdį atšaldė bailumas? Mėnulio šviesa krito ant griežto jo veido. Staiga dangumi praliuogė didžiulis vilko šešėlis. Garsus šnabždesys nuvilnijo tarp karių. Elofas tvirčiau suspaudė kirvio kotą. Viena po kitos, tarsi užpūstos žvagės, giedrame danguje pradėjo gesti žvaigždės. Ir mėnulis pradingo vilko nasruose. Elofas pajuto, kaip jo paties širdį liečia baimės pirštai. Tačiau ji nenugalės šio kario. Aplink juos pasigirdo triukšmas ir kovos šūksniai. Prieš pašokdamas, Elofas pamatė tarp medžių į juos bėgančius priešų karius, kurių priekyje didžiuliais žingsniais pirmyn veržėsi milžinišku kūju mojuojantis trolis. Šaukdamas Elofas metėsi į priekį. Jo galvoje tebuvo viena mintis. Šlovė. Valhala.

Impulse. Fantastiškas žaidimas, kuris niekam nepatinka

Apie Stalo Žaidimus, Pergalės taškai, pralaimėjimo kartėlis

Print

Gerai jau gerai, sutinku – pavadinimas truputėlį perdėtas. Impulse kai kam patinka. Man, pavyzdžiui. Jei jau visai atviram būti, tai žinau dar vieną žmogų, kuris turėtų su manim sutikti. Čia mano pažįstami šito žaidimo mėgikai ir pasibaigia. Būdamas manimi, bandžiau įpiršti Impulse beveik visiems, su kuriais bent retkarčiais sumušam kokį stalo žaidimą. Rezultatas? Šitas tekstas.